БОЛЬШАЯ НАУЧНАЯ БИБЛИОТЕКА  
рефераты
Добро пожаловать на сайт Большой Научной Библиотеки! рефераты
рефераты
Меню
Главная
Налоги
Начертательная геометрия
Оккультизм и уфология
Педагогика
Полиграфия
Политология
Право
Предпринимательство
Программирование и комп-ры
Радиоэлектроника
Региональная экономика
Режущий инструмент
Реклама и PR
Ресторанно-гостиничный бизнес бытовое обслуживан
Римское право
Русский язык культура речи
РЦБ ценные бумаги
САПР
Сексология
Семейное право
Социология
Страховое право
Строительство архитектура
Таможенное право
Теория государства и права
Технология
Таможенная система
Транспорт
Физика и энергетика
Философия
Финансы деньги и налоги
Физкультура и спорт
Фотография
Химия
Хозяйственное право
Цифровые устройства
Экологическое право
Экология
Экономика
Экономико-математическое моделирование
Экономическая география
Экономическая теория
Эргономика
Этика и эстетика
Сочинения по литературе и русскому языку
Рефераты по теории государства и права
Рефераты по теории организации
Рефераты по теплотехнике
Рефераты по товароведению
Рефераты по трудовому праву
Рефераты по туризму
Рефераты по уголовному праву и процессу
Рефераты по управлению
Рефераты по менеджменту
Рефераты по металлургии
Рефераты по муниципальному праву
Биографии
Рефераты по психологии
Рефераты по риторике
Рефераты по статистике
Рефераты по страхованию
Рефераты по схемотехнике
Рефераты по науке и технике
Рефераты по кулинарии
Рефераты по культурологии
Рефераты по зарубежной литературе
Рефераты по логике
Рефераты по логистике
Рефераты по маркетингу
Рефераты по международному публичному праву
Рефераты по международному частному праву
Рефераты по международным отношениям
Рефераты по культуре и искусству
Рефераты по кредитованию
Рефераты по естествознанию
Рефераты по истории техники
Рефераты по журналистике
Рефераты по зоологии
Рефераты по инвестициям
Рефераты по информатике
Исторические личности
Рефераты по кибернетике
Рефераты по коммуникации и связи
Рефераты по косметологии
Рефераты по криминалистике
Рефераты по криминологии
Новые или неперечисленные
Без категории

Cyrix-процессоры

Cyrix-процессоры

Attention: darbas buvo atidotas 2001

VIKO!!! (Vilniaus kolegija)

Jei jus norite ?sitikinti kad ?is darbas nebuvo pridotas konkre?iam

d?stytojui arba fake, paklauskite mane e-mailu ruslan.p@land.ru

P.S.

Yra gramatiniu ir leksiniu klaidu...

NAUJI IR PERSPEKTYV?S CYRIX PROCESORIAI

Turinys

?vadas 5

Bendros ?inios apie gamintoj? 6

VIA Cyrix III (Samuel 2) 600 ir 667 MHz 7

Darbo na?umas 9

Procesoriai: 9

Motinin?s plok?t?s: 10

Programinis apr?pinimas: 10

Pliusai: 15

Minusai: 15

Procesoriaus Blokin? Schema: 15

I?vada: 19

CeBit parodos metu (2001.03.25) VIA prane??, kad daugiau pavadinime Cyrix

III procerori? nebepamatysime. CeBit metu pristatytas 0,15 mikrono 733 Mhz

procesorius su Samuel II braduoliu bus pavadintas trumpai ir ai?kiai - Via

C3. Jis padarytas ant Celeron Samuel 2 branduoliu su 128 KB L1 ir 64 KB L2

ke?u irgaminamas TSMC fabrikuose pagal 0,15 mikronutechnologij?. Deka ?ios

technologijos kristalo plotis tik 52 mm2 ir suvartoja energijos net 25(

ma?iau negu to pa?io taktinio da?nio Celeron. Procesoriaus sistemine

magistrale 100 ir 133 MHz, palaiko MMX ir 3D Now! Instrukcijos. 19

Ma?as elektros sunaudojimas leid?ia naudoti Cyrix procesorius

ne?iojamuosiuose kompiuteriuose, ir internetiniuose ?renginiuose. D?l gero

au?inimo jiems nereikia galingus ventiliatorius, pakanka ma?os galios

ventiliatoriaus, kuris dirbs labai tyliai. 19

C3 procesoriaus pradine kaina buvo 54$ (urmais i? VIA ) , kas yra ?ymiai

ma?iau negu kitu AMD arba Intel procesori? su toki? pat taktini? da?ni?

kainos. 19

?vadas

Svarbiausias komponentas kiekvieno personalinio kompiuterio yra jo

procesorius. Duotas elementas did?i?ja dalimi nustato galimybes skai?iavimo

sistemos ir, perkeltine prasme tariant, yra kompiuterio ?irdis.

Mikroprocesorius, kaip taisykl?, yra labai sud?tinga integralin?

schema, padaryta vienam puslaidininke, kuri sugeba ?vykdyti kiekvien?

centrinio procesoriaus komand?. Integravimo lygis nustatomas kristalo

dyd?iu ir realizuot? jame tranzistori? kiekiu. Integralin?s mikroschemos

dar vadinamos “?ipais”. Viena svarbiausi? mikroprocesoriaus dali? yra ALU

(aritmetinis – loginis ?taisas) ir valdymo blokas. Jie charakterizuojami

grei?iu (taktiniu da?niu), skil?i? skai?iumi ar ?od?io ilgiu (vidin?je ir

i?orin?je), architekt?ra ir komand? rinkimu. Mikroprocesoriaus architekt?ra

nustato reikiamus registrus, stekus, adresavimo sistem?, ir taip pat

apdorojamus duomen? tipus. Da?niausiai b?na tokie duomen? tipai: bitas

(vienaskiltis) puse baito, ar nibble (4 bait?), baitas (8 bitai), ?odis (16

bit?), dvigubas ?odis (32 bitai). Vykdomos mikroprocesoriaus komandos

pri?i?ri, kaip taisykl?, aritmetinius veiksmus, logines operacijas, valdymo

perdavim? (s?lygin? ir nes?lygin?) ir duomen? jud?jim? (tarp registr?,

atminties ir ??jimo – i??jimo “port?”).

Bet kok? i?orin? ?rengin?, vykdant? procesoriaus ??jimo ir i??jimo

komandas, galima pavadinti periferiniais ?renginiais.

Registras – ta tartum nedidel? atmintis, kuria procesorius naudojasi

kai kuriems konkretiems tikslams. Kiekviename procesoriuje yra keli

registrai ar registr? grup?s. Viena i? j? paprastai skirta programuotojui.

Toki? registr? gali b?ti pavyzd?iui 8 ar 16. Kreitis ? atminties l?stel?

atliekama per magistral?. Tam reikia atskiro procesoriaus darbo ciklo, o

registrai yra “po ranka”, pa?iame procesoriuje. Kiekvienas registras yra

tartum lenta, kurioje mikroprocesorius fiksuoja tarpinius skai?iavim?

rezultatus. Kai kurie registrai specializuoti, o kai kuri? paskirtis

neapibr??ta, jie vadinami bendros paskirties arba tiesiog bendrai

registrai. ?ymi? registre fiksuojamos ?ym?s, kurios prane?a programai apie

kompiuterio b?sen?, nurodo atminties operacijos rezultato ypatumus, ar

leid?iami pertrauk?i? aptarnavimai ir pana?iai. Speciali?j? registr?

paskirtis:

. Komand? skaitiklyje saugomas vykdomos komandos adresas.

. D?klo rodykl?s registre saugomas eilinis krypties ? d?kl? adresas.

?iandien procesori? technologija labai spar?iai auga beveik kas

pusantr? met? nauji spart?s procesoriai tampa dar spartesniais ir

tobulesniais. Mikroprocesorius gaminan?i? ir prekiaujan?i? firm? ?iandien

Lietuvoje yra ?inoma labai daug, tokios kaip: Intel, AMD, Cyrix, IBM,

Motorola, Centaur, MIPS ir kitos firmos.

Bendros ?inios apie gamintoj?

Kompanija Cyrix buvo ?kurta 1988 metais. Pirmas j? produktas buvo

matematinis coprocesorius, kuris gana greitai tapo populiarus. Tai leido

kompanijai gaminti savo procesorius. Pirmas Cyrix procesorius buvo

i?leistas 1992 metais kovo m?nes?, tai buvo visa serija Cyrix Cx486SLC. Tai

buvo viena i? pirm? alternatyv? Intel i386 rinkoje. ?io CPU (centrinis

duomen? apdorojimo ?taisas – central processing unit) leid?iamas taktinis

da?nis buvo nuo 20 MHz iki 66 MHz. Procesorius buvo sudarytas i? 600

t?kstan?i? tranzistori? ir tur?jo nuo vieno iki dviej? kilo bait? L1 ke?o

ir palaik? iki 512 kilo bait? L2 ke?o motinin?s plok?t?s.

Nors firma ir gamino gerus procesorius, bet 1999 metais nei?laik?

didel?s konkurencijos bankrutavo, kuri? per?m? firma VIA. Garsi valdymo

mikroschem? rinkini? gamintoja Taivano firma “VIA Technologies”.

Pirmas procesorius su marke VIA buvo Cyrix III nieko bendro su Cyrix

technologija netur?jo. Jame buvo panaudotas kompanijos Centaur branduolys

Samuel, bet firma VIA paliko pavadinima Cyrix, nes ?is pavadinimas buvo

labiau i?gars?j?s. I? prad?i? buvo planuota gaminti procesorius su Jochua

(Cyrix) branduoliu, bet jis buvo persilpnas firmos gaminamiems

procesoriams.

Dabar gaminami 533 ir 667 MHz procesoriai “ViaCyrix III” turi pirmin?

128 KB spartinan?i?j? atmintin?, 100/133 MHz magistral?, yra suderinami su

“AMD 3Dnow!” bei “Intel” MMX technologijomis, gerai tinka kabinet? bei

ne?iojamiesiems kompiuteriams, suvartoja ma?ai energijos ir yra pigesni u?

AMD bei “Intel”, procesorius.

Vasario m?nes? “VIA Technologies” prad?jo gaminti 0,13 mikrometr?

technologijos 700, 733 ir 800 MHz tobulesnius procesorius, jau turin?ius

antrin? vidin? 64 KB spartinan?i?j? atmintin?, o met? pabaigoje ketina j?

da?n? padidinti iki 1,2 GHz. Naujieji procesoriai bus vadinami “Samuel 2”.

“VIA Technologies” tikisi parduoti apie 15 000 000 nauj?j? procesori? per

metus ir u?imti ma?daug 10 procent? procesori? rinkos.

VIA Cyrix III (Samuel 2) 600 ir 667 MHz

Procesorius VIA Cyrix III Samuel buvo gaminamas su taktiniu da?niu nuo

500 iki 667 MHz. Nekreipiant d?mesio ? pakankamai ilg? konvejer? 12 pakop?,

kuri teori?kai turi leisti pagreit? 0,18 mikrometr? procesoriaus iki 1 GHz

ir auk??iau, i?testuoti procesoriai nepasidav? tokiems pagrei?iams, ir

ai?kiai ne d?l perkaitimo – naudojant radiatori? temperat?ra nepakilo

auk??iau 40 laipsni?. I?testuotas 550 MHz procesorius, apskai?iuotas 100

MHz FSB, :”u?turbintas” buvo tik iki 5,5 x 112 = 616 MHz, k? sunku

pavadinti patenkinamu rezultatu.

Procesori? da?nis su branduoliu Samuel 2 prasid?s nuo, apytiksliai,

700 MHz (ai?ku roadmap nuo VIA) irgreitai pasieks kartel? iki 900 MHz, o

iki antro ketvir?io 2001 met? jau ir,buvo planuojami, nauji branduoliai

EZRA, ir 0,13 mikron? technologija. Kol kas galima konstatuoti tai, kad

auginimas taktini? da?ni? savo procesori? kompanijai VIA kainuos ma?iau nei

Low – End sektoriuje turgaus. Artimiausiu laiku Low – End procesoriumi nuo

Intel ir AMD gali “kli?ti”... Ai?ku ne pagal gaminim?, o pagal taktin?

da?n?, nors ir tai jau ?ingsnis ? priek?. Ypa? marketingo at?vilgiu.

Antras svarbus momentas – naudojamoji galia. Veikiant 1,5 V ?tampai

700 MHz procesorius su branduoliu Samuel 2 sunaudoja tik 5 W, dar ma?iau,

nei mobili versija procesoriaus Celeron, dirbanti 600 MHz da?niu.

Sekanti diagrama atvaizduoja naudojam? gali? procesoriaus:

Palyginimui – paprastas (ne mobilus) 600 MHz Celeron sunaudoja 17 W, o

600 MHz Duron – 24,5 W.

Kas lie?ia galios i?skaidymo, tai ji sudaro eil? 70 – 80 % procent?

nuo reikalaujamo. Galios i?skaidymo – tai charakteristika, nurodanti, kok?

?ilumos kiek? turi i?vesti au?inimo ?renginys. Nekreipiant ? tai k?

auk??iau i?d?st?me, galima sakyti, kad Samuel 2 nereikalingas radiatorius.

Ir i? tikr?j? – jeigu procesorius VIA Cyrix III su branduoliu Samuel

dirbt? be radiatoriaus, tai Samuel 2 daro stebuklus. Mes eksploatavome savo

procesori? per par? be radiatoriaus ir ventiliatoriaus ir steb?jome.

Dirbant ?prast? darb? su ofiso dokumentais branduolys Samuel 2 i?silaik?

kambario temperat?roje, atliekant ofiso testus branduolys truput? ??ilo, ir

tik Quake 3 paleidimas leido suprasti, kad procesorius i?vis dirba (turint

omenyje – kaista). Procesorius ?kaito iki 50 laipsni? temperat?ros, bet be

jokio at?aldymo, ir kai tik nutraukdavome darb?, procesorius “momentaliai”

atv?sdavo.

52 kilovolt? mm branduolio naujo procesorius ?sid?jo L2 greitoji

atmintis (ke?as) 64 KB dyd?iu, kuris, tikriausiai, ?ne? savo ? procesoriaus

grei?io panaudojim?. Pabaigai pa?velkim ? lentel? sudaryt? kompanijos VIA:

Laboratorijoje pabuvojo du procesoriai Samuel 2, vienas i? j? buvo su

667 MHz taktiniu da?niu, o kitas – prie? serijinis su 600 MHz taktiniu

da?niu. Markiruote branduolio abiej? procesori? – C5B. O kod?l taktinis

da?nis duot? procesori? neprasideda nuo 700 MHz? Duoti procesoriai i?leisti

nedidel?mis partijomis specialiai prie? gamybiniam ?vertinimui busim?

sistem?, o komerciniam naudojimui taktinis da?nis bus 700 MHz ir didesnis.

Abu procesoriai yra keramikiniu korpusu, o branduolys pridengtas

metaliniu dangteliu, kuris ne tik saugo kristal? nuo pa?alini? poveiki?,

bet ir atlieka radiatoriaus vaidmen?.

?domiausia markiruot? nauj? procesori? – procesori? Celeron. Kai

rinkoje buvo procesoriai Celeron su vienodu taktiniu da?niu, pavyzd?iui 300

MHz, bet tuo pa?iu skiriantys L2 spartinan?iosios atmintin?s (ke?o)turiniu

branduolyje arba jo buvimu, tai kad nesimai?yt? jie buvo markiruojami kaip

300A ir 300. Duotas b?das paimtas i?reik?ti kompanijai VIA – procesorius

Samuel 2 su 600 MHz da?niu ir 64 KB L2 – ke?u atpa??stamas kaip Cyrix III

600A.

?domus pri?jimas kompanijos VIA prie naujo procesoriaus logotipo.

Samuel 2 buvo parduodamas su markiruote Cyrix III, tiesa sakant ?is

pavadinimas nepateisino kompanijos vil?i?. Tod?l vietoje didel?mis raid?mis

Cyrix buvo ra?oma VIA, o apa?ioje, ma?omis raid?mis – Cyrix III.

Nekreipiant d?mesio ? tai, kad procesoriai n?ra serijiniai

egzemplioriai, abu eksportuojami su u?blokuotu koeficientu daugybos ir

apskai?iuoti da?niui FSB 133 MHz. Pakankamai ribotas ?renginys da?nio

sistemin?s plok?t?s GA – 6VX7 – 4X neleido pilnai ?vertinti galimybi? nauj?

procesori? dirbti padidintuose da?niuose (t.y. “u?turbintame” re?ime), nors

?iokias tokias i?vadas galima padaryti. 600 MHz procesorius su 4,5

dauginimo koeficientu 150 MHz da?nyje – 675 MHz. O procesorius su da?niu

667 MHz nesugeb?jo susidoroti su 150 x 5 – 750 MHz da?niu – atsisak?

pereiti POST, tod?l teko pasitenkinti ma?u – viso 140 x 5 = 700 MHz.

Pagreitis ai?ku nedaro ?sp?d?io, nors buvo viltis, kad tikri serijiniai

pavyzd?iai parodys kur kas geresnius rezultatus.

Laikas pa?i?r?ti prakti?kai ant kiek ger? VIA i?kep? savo antr? Samuel

Darbo na?umas

Darbo na?umas ?vertinimui naudojami buvo ?taisai:

Procesoriai:

VIA Cyrix III Samuel2 667A МHz, magistrale 133 МHz, Socket-370

VIA Cyrix III Samuel2 600A МHz, magistrale 133 МHz, Socket-370

VIA Cyrix III 533 МHz, magistral? 133 МHz, Socket-370

Intel Celeron 366 МHz, magistral? 66 МHz, Socket-370 (produktyvumo

palyginimui buvo naudojamas kaip 550 МHz, magistrale 100 МHz).

AMD Duron 600 МHz, magistral? 100 МHz, Socket-A

Motinin?s plok?t?s:

Gigabyte 6VX7-4X da?nis VIA Apollo Pro133A

Epox 3VCA2+ da?nis VIA Apollo Pro133A

Soltek 75-KAV-X ?ipas VIA KT133A

Atmintin?: Hyundai PC133 128Mb

Vin?esteris: Quantum Fireball CX 13Gb 5400RPM

CD-ROM: Panasonic 40x speed

Videokorta: ASUS V7700 GeForce2 GTS (Core: 200MHz; Mem: 166MHz DDR)

Programinis apr?pinimas:

Windows ME final release build 3000

NVIDIA Detonator 2 v6.34

Ziff-Davis Winbench 99 v1.1 CPUMark

Ziff-Davis Winbench 99 v1.1 FPU Winmark

BapCo & Mad Onion SysMark 2000 Internet Content Creation v1.0 patch 4B

BapCo & Mad Onion SysMark 2000 Office Productivity v1.0 patch 4B

idSoftware Quake III Arena v1.17 demo001.dm3

Na k?, naujas Samuel 2 pasirod? pakankami gerai – daug didesni

taktiniai da?niai ir papildomai L2 – ke?as leid?ia procesoriui pakankamai

u?tikrintai jaustis ofiso programose. Taip pat L2 ke?as leido truput?

atgyvinti vaizd? ir ?aidim? programose. Sekan?ioje diagramoje matosi ?ymus

padid?jimas produktyvume 667 MHz procesoriaus GB 6VX7 – 4X, sistemin?s

plok?t?s at?vilgiu Epox 3VCA2+, i?kviesta optimizavimui BIOS L2 – ke?o

naujo procesoriaus.

Pagrindiniu Cyrix IIIA tr?kumu pasilieka perl?tas coprocesorius.

Diagramoje auk??iau parodyti rezultatai, gauti “u?turbinto”

procesoriaus Samuel 2 – nors, ?iuo atveju pagrindinis produktyvumo

padid?jimas ?vyksta b?tent d?l pralaidumo padidinimo magistral?je

“procesorius – atmintin?”.

Tokiu b?du dar kart? pasitvirtina pati stipriausia procesori?

VIA vieta – naudojimas 133 MHz magistral?s. Buvo tikimasi, kad greitu laiku

pasirodys ir kiti architekt?riniai privalumai, i? kuri? pagrindiniu tampa

pagreitinimas coprocesoriaus.

Tarp kitko, galima pabr??ti, kad abu procesoriai – ir 600, ir

667 MHz – apr?pina ne tik priimam?j?, o jau ir pakankamai komfortin?

?aidim? vaizd?.

Vedant proting? kain? politik?, kuria visuomet skyr?si kompanija VIA,

Samuel 2 pilnai gali pretenduoti ? savo rinkos u?valdym? – visi privalumai

procesoriai paveld?jo nuo savo pirmtako, o jo produktyvumas rimtai

pager?jo.

Pliusai:

nedidel? naudojamoji galia.

Ypa? ma?a pagal matmenis PC sklaidomoji galia.

Atsparumas mechaniniams poveikiams.

Minusai:

Vis d?l to kol kas pakankamai sunkiai einasi konkuruoti su Celeron ir

Duron – bet ?viesa tunelio gale jau matosi.

Procesoriaus Blokin? Schema:

I?vada:

Nuo Cyrix liko tik pavadinimas o savo procesoriaus jau nera.

CeBit parodos metu (2001.03.25) VIA prane??, kad daugiau pavadinime

Cyrix III procerori? nebepamatysime. CeBit metu pristatytas 0,15 mikrono

733 Mhz procesorius su Samuel II braduoliu bus pavadintas trumpai ir

ai?kiai - Via C3. Jis padarytas ant Celeron Samuel 2 branduoliu su 128 KB

L1 ir 64 KB L2 ke?u irgaminamas TSMC fabrikuose pagal 0,15

mikronutechnologij?. Deka ?ios technologijos kristalo plotis tik 52 mm2 ir

suvartoja energijos net 25( ma?iau negu to pa?io taktinio da?nio Celeron.

Procesoriaus sistemine magistrale 100 ir 133 MHz, palaiko MMX ir 3D Now!

Instrukcijos.

Ma?as elektros sunaudojimas leid?ia naudoti Cyrix procesorius

ne?iojamuosiuose kompiuteriuose, ir internetiniuose ?renginiuose. D?l gero

au?inimo jiems nereikia galingus ventiliatorius, pakanka ma?os galios

ventiliatoriaus, kuris dirbs labai tyliai.

C3 procesoriaus pradine kaina buvo 54$ (urmais i? VIA ) , kas yra

?ymiai ma?iau negu kitu AMD arba Intel procesori? su toki? pat taktini?

da?ni? kainos.

Prie? perkant procesoriu reikia atsi?velgti ? t? k? jus ?adate daryti su

juo, kokius programas naudosite t.t.

Literat?ros s?ra?as:

www.hardware.lt

www.hacker.lt

www.cyrix.com

www.cyrix.ru

www.xakep.ru

www.infra.ru

www.stolica.ru

-----------------------

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]





17.06.2012
Большое обновление Большой Научной Библиотеки  рефераты
12.06.2012
Конкурс в самом разгаре не пропустите Новости  рефераты
08.06.2012
Мы проводим опрос, а также небольшой конкурс  рефераты
05.06.2012
Сена дизайна и структуры сайта научной библиотеки  рефераты
04.06.2012
Переезд на новый хостинг  рефераты
30.05.2012
Работа над улучшением структуры сайта научной библиотеки  рефераты
27.05.2012
Работа над новым дизайном сайта библиотеки  рефераты

рефераты
©2011